supratau viską.
ir gal ir tu supratai.
nežinau.
apie tai mes dar niekad kaip ir nekalbėjom.
o aš turiu nervų dėžutę.
ir neesmė, kad turiu.
aš apskritai.
apie nervų dėžutę.
jos nereikia suprasti.
paliesti.
ar dar kažkaip kitaip
(už)fiksuoti.
ją reikia pajausti.
ją reikia įžiurėti, matyti.
gyventi ja.
pykčio forma viduje slepia ramybę.
čia tas pats, kaip su kristalais. iš pat pradžių ametistas, malachitas ar dar koks gamtos džiaugsmas atrodo kaip akmens masė, kaip eilinis akmenukas tavo darže. ir tik tada, kai jį perskeli pamatai visą jo grožį, visą jo egzistencijos 'pateisinimą'. pavadinkime tai banaliai. atsiveria tik tada keisti violetai, žalumai ar mėliai. nesvarbu kas. svarbu, kad atsiveria. taigi turiu nervų dėžutę, kurioje atsiskleidžia tavo, mano ir galbūt to, kas dabar miega mintys.
troškimai.
siekiai.
ambicijos.
plotmės.
nenusakomi toliai.
projekcijos.
atsiveria tai, ko negali apibūdint.
įvardint.
nes kam tai?
kam tie klaustukai, kai turi tašką? (.)
o kai dar išgirsti ir vėl pažiūri...
tiek to, jei nesupratai.
juk sakiau, kad neverta net stengtis suprasti.
to niekada nesuprasi.
suprantami dalykai yra kaip faktai, o ne kaip išspręstos lygtys.
o šiandien aš dar paūgėjau.