Ingra Miler

zinau tave

zinau tave.
tu kartais net neatsiklauses uzeini cia.
kam belsti, jei durys neuzrakintos?..tiksliau jei ju isviso nera
zinau.
ateini cia. atsidarai sita juoda puslapi ir kartais pradedi galvot, kad mano kiemas vel nusvito rozinem spalvom. galvoji: 'et. o jin ir vel su akiniais. ateis diena. juos nusiims. ir tada vel verks kazkam ant permatomo lapo'.
ir NEVELNIO.
kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad nera nei roziniu, nei juodu dienu.
nera nei roziniu akiniu, nei dienu, kada juos nusiimi.
as cinike? naivuole? kvaila mergaite vis dar neisaugusi paauglisku dzinsu?
o taip. galbut.
as esu tokia ir tuo megaujuosi.
paumejes narcicizmo jausmas po kaledu, kai visos tetules liaupsina tavo baisiaja vaze?
nevelnio.
tiesiog bandau sau ikalt i galva daugeli tiesu.
bandau vadovautis kitu sugalvotom ir mano pritarimo sulaukusiom mintim.
gyvent gyvenimu? kaip kazkada istorijos mokytojas man ir kitiems uzrase ant atskiru atviruku su senoviniu vilniumi..noredamas paaiskinti. kad vilnius tebera vilnius.
ryga tebera ryga.
o as tebesi tu.
tiesiog reik atmest parkes.
tik atsisakius ju protas prablaiveja.
reik pajust tustuma mintyse, kad galetum toliau kurti.
sakysi grybu nuo kaledinio stalo perdaug suvalgiau.
gal.
tik kazko niekas nesviecia fluorosentinem spalvom.
viskas permatoma.
kaip nudazysi taip ir matysi.
(dabar turbut linksi ir galvoji...taiptaip..viskas priklauso tik nuo poziurio ingrut.. linksek toliau)