Ingra Miler

gal kas kompasa?

"(..)..kaip galima saves nekesti?Ei zmogau, pasakyk man, pasakyk jam. kaip galima saves nekesti? / Ei zmogau (hei), davai pamastom, kaip galima tavo problema isspresti. (..)" - cia tik siaip zodziai is vienos gal ir popsovai skambancios dainos per isivaizduojamaji winampa.

Seniai buvau jau cia.
kazkaip viskas taip sukasi, juda tokiu greiciu, jog nespeji apsidairyt, sustot, pamastyt, paziuret arba tiesiog nesustojus pastebet. O anksciau man taip patikdavo, nors trumpam..
kiekviena diena sukasi savo greiciu. juda i prieki daug greiciau, nei tiksi tavo letojo laikrodzio sekundziu rodykle.
siaip jau esu tokiam keistam pasimetime. jis geras tik tuo, jog neslegia. anksciau budavo, kad pasimetu, ir tada viskas aplinkui staiga sustoja..dazniausiai net ilgam. o dabar as pasimetus, bet viskas juda toliau. ta prasme. pasirodo ne valtis turi teketi, o upe, kurioje ta valtis pluduriuoja.
zodziu.
siaip tai perdaug viska sureiksminu (cia kaip ir anksciau)..ir (galbut) perdaug is saves reikalauju (cia pagal tuos kurie aplink). nors siaip ranka prie sirdies pridejus galiu pasakyt, jog man atrodo, kad saves visai nespaudziu ten, kur galeciau. ir apskritai, kad esu SIKNE savo pacios atzvilgiu. (ok. let's skip it)
dabar mano mintys sukasi tik aplink viena asi. ir siaip atrodo, kad nieko daugiau ir neveikiu (placiaja prasme). vaziuoju autobusu - galvoju; valgau - galvoju, jau net ir per miegus (mama sake) kalbu kazka apie eskizus ir tai, jog noriu dar pamastyt pries atsikeliant.
tiesa, pakriko mano nervai truputi. ta prasme. as nebesugebu net keliom minutem pamirsti ta makalyne galvoje ir atsipalaiduot. negalvot apie tai, apie ka kiaura para galvoju, kol nedarau. ir siaip. jau pradejau nervuotis del to, kad nervuojuos. procesas pradejo vykti del proceso kitaip sakant. ryt jauciu reikes uzeit i vaistine pasibaigusios arbateles nusipirkt, kad viskas nors trumpam apsiramintu. nes tiesiog nebegaliu susikoncentruoti ties vienetu. darau viena o galvoju dar apie simtus dalyku. amzinas metymasis zodziu...ir siaip. daug abejoniu pradeda suktis galvoje, kai ima ir nebeiseina. nezinau tada kame reikalas.
nors siaip gal ir zinau. turiu turbut tik viena rimta problema, kuri issaukia visas kitas. galimas daiktas, kad mane jau uzkniso viska daryt tik del saves. ta prasme, kad..na pagrindinis mano veiksmu adresatas vis dar ir esu as pati. o tai anomaliska. tai taspats lyg trankyti galva i siena arba saukti vakume. arba musineti stalo teniso kamuoliuka vis i ta pacia siena. tada jau gaunasi taip, kad 'I'm that circle' o nebe 'I'm in that circle'.
nezinau ar cia supratai kanors. ar dar labiau tave supainiojau.
as pati jau nebesuprantu ir nebesusivokiu.
o ziema uz lango viska tik dar labiau maiso.
ai dar nesuprantu truputi nieko del savo progreso, ambiciju ir t.t. suprantu, kad zodzio 'planas' nebera. del to tenka istrinti dar du zodzius: 'ateitis' ir 'tikslai'.:). nes kokio velnio juos tureti kai jau kalbejimas apie tiksla ir ateiti tampa savotisku 'planavimu'?
(..)
susikuri kazkoki tiksla. sieki jo. ir kai pasirodo, kad jis jau beveik ranka pasiekiamas, na kad jau matai ta taip ilgai laukta sviesa tunelio gale, butent tada, butent ta akimirka tu esi nubloskiamas kazkur 180laipsniu kampu, kur priesais sviecia nauja rodykle su uzrasu 'cia tavo naujas tikslas'. tada pagalvoji. 'pala..'. o kur tai, kas buvo pries tai? 'NERA LAIKO' saukia tau vidinis balsas. 'jei ikritai i jura, turi ja perplaukti'. ir nesvarbu, kad kranto dar net nesimato, kad net nenutuoki kurioj jis pusej.. svarbu turbut tik tai, kad jau nebematai ir tos puses is kurios plauki.
gal kas paskolins kompasa?
o kas jeigu ir vel bus taspats? o kas, jei tik pradejus matytis kranto konturams tu pateksi i vel kita sukuri?
toks gyvenimas sakai? o man kazkas pasakojo, kad gyveni ji toki, koki pats susikuri.