Ingra Miler

apie

o vat taip as ir gyvenu
kartais sypsaus, kartais liudziu.
nera nieko geresnio kaip nubusti sekmadienio ryta tusciuose namuose, gulint placioje tevu lovoje, po silta mamos antklode. atsidaryti virtuveje langa, iskurio tryksta gaivus oras po lietaus. issivirti skanios kavos kavinuke, kuri seniai seniai is uz devyniu juru ir mariu parveze tetis. gerti kava ir nesirupinti apie didejanti 'butinuju darbu' sarasa.
Siandien mano sese paugejo vieneriais metais. kazkaip net keista. dabar 4riais metais uz mane vyresne. jau didele moteris kaip sakant..
taigi..'butinuju darbu' sarasas vis dideja..o turetu juk priesingai mazet...tai siaindien reiks pagalvot apie strategija kaip ji susiaurint (kanors isbraukiant..arba kaiptik..atliekant savo pareigas iki galo).
vis dar laukiu galbut 'busimuju darbdaviu' skambucio..butu neblogai, kad paskambintu..
ryt reiks skambint fleitos meistrui, kuris tikiuosi mano laimei, nebus isvaziaves i koki festa ar dar kurnors, nes liuftukas parejo..klapanas ten zodziu..o pati samadelnai nebemoku sutaisyt jau..reiktu ismokt kaipnors..varztelius sukinet i ta puse i kuria reik..jau seniai begrojau..(kas yra mano vidine parke)..bet tarkim..dabar reik viska atgaivint..
nes vieni vis skambineja, kad pagrociau..kiti..reikia..nes sudas be muzikos..
na pakaks apie vidine parke. nes jau negeruma jauciu.