:) :| :(
taip ir kybau visalaik nei besisypsanti, nei beliudinti
o gal taip ir turi buti..gal dabar toks abejojimo savimi metas..
*
zinau...as ir vel einu ratu..
visada ateina toks laikas, kai vel ir vel klausau foje. tik dar nesupratau tai gerai, ar blogai. tai sviesa ar tamsa manyje pasireiskia.
*
nebemoku skaityti/girdeti zodziu ju nebeiterpretuodama.
ar tai literaturiskumas, kuri mums kala i galvas (rodos cituoju savo video kompozicijos kursu destytoja)? ar tai tiesiog naturalus procesas?:
is pradziu, kai buvau visai maza maciau tik raides
poto senelis ismoke skaityt, tada pradejau jau suprasti tas raides,
veliau pramokau uzsimerkus skaityt knygas,
megautis tuo jog tai sugebu,
o dabar jau nebeiseina uzsimerkus jas skaitant, nebebandyti izvelgti to kazko, kas slepiasi po kietu virseliu.
************************************
"Nakti as sapnavau muzika. Buvau mazulyte dalele tos beribes visumos spalvu ir erdves. As maciau nesustabdomai selstanti chaosa garsu, kurie umai virsdavo tai beprotybe, tai tobuliausia harmonija...
(...)
Man rodes, kad tai jau seniai turejo ivykti, o naktis buvo vis tokia pat neperzvelgiama. Umai dingtelejo, jog ji niekada niekada nepasibaigs, ir as pasijutau visiskai vienas visoje bekrasteje pasaulio erdveje. "
1987` A. Mamontovas
istrauka is eilerasciu knygos 'Zodziu reiksme'
vercia grizti prie senu geru, turinciu prasme lyriku...skaitomu nebutinai is dainu, o kad ir is lapo popieriaus, be jokios melodijos, o tik tos, aidincios galvoje..
Posted by: metalife at 06.12.05 23:03