kažkada tolimame krašte miestas įdarbino h. žurnaliste ir paskyrė užduotį vaikštinėti po dulkiną ir tarakonų trajektorijom apraizgytą teritoriją, ir ieškoti „gerų vietų mokymuisi“. štai - parkas, kuriame porelės pasislėpusios nuo šeimų sėdi po medžiu; štai - wifi taškas, kuriame kava kainuoja daugiau nei dvi valandos interneto kavinėj; štai - biblioteka, saugoma ginkluotų kariškių, mėginant patekti vidun prašančių konkrečios priežasties taip daryti; ir štai - autoservisas, kurio visi darbuotojai miega, todėl bordiūras prie įėjimo ramus, tinka skaityti, check.
gyvenimo mieste sąlyga yra turėti jo žemėlapį. išorinių ir vidinių priėjimų prie stogų, upių krantų, suoliukų (lyone, nuo hotel de ville dangaus link, maža aikštelė, suoliukas ant kurio išraižyta nique la police), kiemų rūkymui, skylių tvorose, priemiesčio obelų obuoliams vogti, naktinių dviračio maršrutų, užuovėjų bei urvų pasislėpti ir t.t.
perhaps map is a territory.