Turn off your TV, read between the lines...
23, sucka, can’t you see the signs?
It’s the apocalypse. The time is now.
Ain’t no stoppin’ this!

Kabuum! I’m disconnected from the naval,
flatlined, resurrected and stable.
Now! It’s time to turn the table,
taps on phone jacks, propaganda on cable.

Reality check in high def,
run the rat race, but my life is timeless.
And I keep growing every day,
observe the game, lay low and maintain.

I feel the comfort in rain,
the misery ends when excepting the pain.
I chop down doubts like lumber,
my angst dies, my fears rumble like thunder.

I wake nightmares, shake and quake,
I reflect time slates in the eye of the snake now.
The night is on fire just like wicks
And fixin’ to blow up like dynamite sticks.

Reflect, regroup, reject, reboot, recall, respawn, rebel, reward,
record, return, reform, reverse, refuse, repeat, refuse, revolt!

Kabuum! Yo, this kid’s ballistic,
parallel universes – all twisted,
blow the Richter, yo, crash the charts,
shoot for stars and top statistics.

It’s time to regain control,
of this wicked world – it’s impossible to stop...
The global enemy – John Doe
Show only what you want them all to know.

Lock away your truths, hopes, fears and woes,
subversion is quickly exposed.
Cops will roam the zone and dispatch drones,
scan eyeballs and detect clones.

So keep a low profile.
Organize worldwide and worthwhile.
And when it’s time to strike back...
Booby trap tracks with dynamite stacks!

Не дано мне об крыши разбиться весенним дождём
Не дано по асфальту разлиться лужами днём
Не дано мне ручьями стекать по весенней траве
Быть дождём только в мечтах мне, и нет у меня сердца

Просто включить весну. Текстура - мокрый асфальт
Небо на пять мегабайт и ветра побольше дать
Бросить все силы на дождь, но даже моих мегагерц
Не хватит чтоб сделать запах дождя
Я - робот, и нет у меня сердца

Не дано мне об крыши разбиться весенним дождём
Не дано по асфальту разлиться лужами днём
Не дано мне ручьями стекать по весенней траве
Быть дождём только в мечтах мне, и нет у меня сердца

Su garsu.

Kolega prasitarė apie savo metų planą (metų as in kiekvienais metais):
- kasmet po naują programavimo kalbą, kaip hobį.

Ką gi. primečiau, kad ir man tas dalykas praverstų. tiesa esu perpildytas neigiamų emocijų, kad galėčiau sukurti ką nors tvarkingo ar išmokti ką nors naudingo. Ta proga pradėjau kurti ateinančių metų rezoliuciją (atvirai pasakius - pažiūrėti į praeitų metų planus nuoširdžiai baisu).

Kiekvienais metais po naują programavimo kalbą. Šiais metais - kalba nu. List, Objective-C ir Ruby hibridas. Pastarasias dvi, manau, moku padoriame lygije. Lisp, deja, ne (kaip kitų pripažintam geek:ui - gėda prisipažinti). Todėl manau, kad ši kalba padės tai ištaisyti. Neieškosiu kolkas jokio praktiško pritaikymo. Tiesiog šiaip, for fun (tm).

Dar ateinančiais metais norėčiau sukurti kažką, kas kiekvienam sukeltų nors šiokių tokių emocijų. Kad žmonės neliktų abejingi, tam, ką darau (spėju tai atsirado iš dėmesio trūkumo IT sferoje).

P.S. Man vis dar nepakeliui su Lietuviška blogsfera. Ir net nesitikiu, kad kadanors eisime ta pačia kryptimi. Amen.

apskritai mane žavi tie trafaretiniai reikalai ant Vilniaus sienų. tiesa, neblogi ir tie "pirmas žodis - labas" bei mėnulio ežerai. bet ten kreidutės - efemeriška.

Negirdžiu, ką atsako pardavėja, nes ausyse vaibina Sparfunk - Dimension X.

Nebeprisimenu kada paskutinį kartą esu užėjęs pas draugą/draugę iš anksto ne perspėjęs apie tai. Tiesiog taip pasiimti nuvažiuoti (nes vaikščioti reiktų labai ilgai), pasibelsti į duris, užeiti, atsigerti arbatos, pasišnekėti ir grįžti namo. Kaip bebūtų keista - to nebedarau netgi grįžęs į savo gimtąjį kaimą. Turbūt dėl to, kad nežinau kur gyvena žmonės su kuriais bendrauju, o kiti - išvykę sostinėn arba už jūros krašto.

Davai, kas žinote kur aš gyvenu, kitą savaitgalį sėdėsiu namie. Prisiminkite tai ir užeikite arbatos. Tikrai mane rasite. Bus faina prisiminti vaikystę.

Akcija vadinsis "Užeik!"

-- Smack my work up!

Šiaip chebryte, kurie šokinėjote dėl neinformavimo apie GMO, pavėlavote. Sveikinimai nuo Vilniaus paukštyno viščiukų iš Palangos kopų: