--
Aš vaikštau pakampėmis
palei sienas
kad nesutrikdyčiau tylos
nuoširdi fikcija nebeišgelbės
nė
vieno palūžusio paukščio
stikliniame aptvare
traukiu šaltį atstumdama
šilumą vardan to
kad prasklaidyčiau rūką
užtemdžiusį ir tavo paskutinį
šansą išlikti
likti
tyloje
ar išeiti tyliai
nekeliant prisiminimų
dar vienas akordas pianinu
ir likimas tampa neišvengiamas
nėra iš ko rinktis
gal net nebuvo
vardan šviesesnio rytojaus
sako – nesulauksiu
baigiantis keliui
lieka
dar viena galimybė
sugrįžti atgal
čia ir dabar
kur niekas neskaičiuoja laiko
nes čia tik laikina amžinybė
sukanti ratus
aplink
gyvenimo galą
metamorfozė neturi pradžios
tik
pabaigą
arba čia
arba virsti dar
vienu pasaulio nemačiusiu tarakonu
pasirinkimo nėra
belieka –
išėjimo kelias
kur neskęsta rūkas
ir taip
visados