pakrutam ir dantys
Tuoj pas dantistę, baisoka. Rimtą tvarkymą darysim. Tačiau kaupiasi ir atidėliojau pusę metų, tai jau beveik pasiruošusi.
Per tą laiką pasikeičiau, aišku, va perversmai visgi šiokie tokie atsirado, nes būčiau išvis nerašius.
Tokia nebetiesmuka pasidariau ir šiek tiek kitokie poreikiai atsirado, visgi link trim artėjam.
Aišku, kartais, pasimėgauju rodydama senus prisiminimus kompe ir visur aplink kokia naujai atrastai draugei, bet tuo ir baigiasi.
Prieš kelis mėnesius viskas apsisuko nuo amžino švietimosi ir tiesioginio stresavimo dėl per didelio jautrumo, kad aš išvis nieko nesugebu ir tik geriu ir rūkau. Turint omeny, kad man įtaką darė su pastoviu jei ne pakelto balso tai smegeniniu rėkimu ant manęs - vardan gero - tai išvis sustojau vietoje ir ten jau stoviu apie metus. Aišku, apsigyniau magistrą, ir teorinį ir praktinį, gavau dešimtukus, viskas labai gražiai išėjo, bet nejaučiau nieko. lyg būčiau nesusijusi visai su tuo, tik iš kažkur balai atsirado. Nes mane priparino, kad čia ne mano idėja, kad viską už mane kiti žmonės padarė, o aš tik esu išnaudotoja. Reikėjo gerai galvą pasukti, šiek tiek paverkti ir vyno pagerti, kad suvokti, kad visgi taip nėra.
Aišku, dar pajudėti kur nors reikės laiko. nes dar noro nei fotkinti, nei kurti neturiu, tik knygą apie kiną paskaityti turiu norą, bet dar neskaitau. Apytuštė ir dar visą laiką parina mane emociškai.
O prieš tuos kelis mėnesius pasitikėjimą savim pradėjo grąžinti Marques'o ir Hemingvėjaus erotinis kokteilis, su papildomai diskusijom, bei protinga, svarbia ir reikšminga pasijutimu. Nenaujas, tik šviežiai užmaišytas. Taip man gražu ir gera pasidarė, kad net pamiršau visas problemas, susikoncentravo visos skrandžio apačioje ir suko jį amžinai. Virškinimo sistema to paskatoje dirbo puikiai.
Dabar iš esmės esu laiminga, tik pasimetusi ir tuščia, na bet vis tiek geras ženklas.
Buvau tranzu prie jūros, puiki kelionė, kopos - kaip Sacharos dykuma. Miegojom arba kopose, o paskutinę naktį lynojo, tai miegojom po šonu paremta valtimi nudistų pliaže Nidoje. Pastebėjau tik vieną atsikartojantį dalyką per tas keturias dienas - aštuntą ryto ateidavo vokietis, pasidėdavo viršuje dviratį ant kopų, nusirengdavo nuogai, pasimaudydavo ir išeidavo. Jau pasijuto lyg koks kaimynas.
gerai, dabar po visų dantistės siaubų grįžusi pabandysiu sau ateičiai aprašyti visus metų, pusmečio potyrius.
dantistė ten parkė tame kad skylę turiu, kuri neužsiplombuoja, nes skauda, lenktas nervas, priekinis dantis ir etc. tai šiandien vėl bandys stabiliai plombuoti ir turėsiu kentėti dešimt dienų, jei sklausmas bus nepakeliamas ir nepraeis, tada reikės per viršų operuoti. vat tą skausmą tai ašir prisimenu ir labai su juo tą dešimt dienų gyventi nesinorisi.
einu,.
na va ir dar iki galo nepataise, uzdejo kalcio ir reikes laukti sia savaite skaudes ar ne, jei neskaudes tai butu labai geras zenklas. tada rugsejo menesi gal galu gale tas dantis atkristu poilsio sutaisytas.
toliau rasyti si syki aptingau, nes dar prisvaiksciojau, prisivazinejau po visokias vietas, taigi sia izanga paliksi, o pratesiu, tikiuosi, veliau.