Rinkinys
Kai tingis rengtis. Taip ir sėdžiu namuose su naktiniais. O rytas keistai prasidėjo, nes valanda prasukau į priekį ir pasipiktinau savimi, kad vėl dvyliktą atsikėliau, o pasirodo tik vienuolikta buvo.
Maratoninis bardakas tęsėsi nuo paskutinių įrašų, tik seni frantai buvo pradėję kartotis. Net ir senos emocijos.
Baigiau matyt čia su Ž., kuris išvyko už jūrų marių, ir all end up. Tada atsirado mano gyvenime toks R., su kuriuo tai bendravom, tai ne, bet jis visą laiką buvo kažkur netoliese, plius aš žinojau, kad jis mane įsimylėjęs, tai elgiausi bet kaip, gražiau tariant - buvau savimi :) Buvau su teatro apšvietėju susidūrus, bet mano buvimas savimi jam nepatiko - kaip ir daugelis pradėjo aiškinti kad man reikia keisti savo gyvenimo būdą, pradėti kažką veikti, ieškotis darbo ir pan. Pradėjo vertinti ne mane, o mane supančias aplinkybes. Ir pora senienų atsikartojo. Sugrįžo bendravimas su gamtininku, gamtos mylėtoju, nuskyniau porą plevėsų, su kuriais romantiškai būdavo įmanoma filmus pažiūrėti. Dar tranzerį marozą (tačiau su dredais) apmečiau - čia kur duoda marozui iš Naujininkų pabandyti LSD neblogu kiekiu ir staiga jis "nušvinta" - užsiaugina dredus, pradeda prekiauti žole ir aiškinti apie majus. O merginas vis tiek daro šuniuku ir nesiklauso absoliučiai ką jos šneka, tik kabinimo laikotarpyje visišku katinu būna ir maistu skatina dalintis. Jo tėtis man dar į vaikinus tiktų - toks fainas ir visiškai pasimetęs dėl savo abiejų vaikų, berniukų - vienas kažkur ala mafijozauja, o kitas sako "auginau ir auginsiu". Tėtis pagrąsina, kad išmetė žolę ir pakeičia jo buto spyną, tačiau konfliktui (kuriame leidžiama dalyvauti pašaliniams asmenims, pvz., kaip man, kur jie kuo puikiausiai rėkia vienas ant kito kaip bendraamžiai) apmalšus, tėtis prisipažįsta, kad didijį krūmą išvežė pas save į sodą, į šiltnamį, kur mama jį prižiūrės :) Myli jis tuos savo vaikus ir visai nežino ką daryti, kad tokie išaugo ir po mentūras reikia ištraukinėti. Dar ir mama rimtas pareigas užima, na nežinau, gal iš meilės taip išlepino. Tame festivalyje kur mes su K. susipažinome, tai tokių kabinimo manifestų jau seniai buvau nemačius, gerai, kad aš irgi moku trumpalaikiškai įsijausti ir pasimėgauti tomis realybės akimirkomis. K. sakė, kad nemėgsta S., ir pilnai supratau kodėl - nes abu babnikai ir konkuruoja. Turėjus aš reikalų su S. ir galiu pasakyti, kad S. būtent labiau džentelmeniškesis tokiuose santykiuose - kai su juo bendrauji iškarto žinai, kad tai laikina ir tik tuo metu, o K. sukeliai tokius ryšius, juos imituoja, kad čia pora visam gyvenimui, o poto paima ir staiga palieka (kitomis situacijomis pasirėmiau).
Su s. mes jau senokai kartais susitinkam, buvom čia vasaros gale susitikę, Pasiėmiau dekį, miegmaišį ir susitikom ant Tauto kalno, bet ne pačiame viršuje, o po medžiu, kur iš karto virš "Play" tokis pakilimas yra - pasišnekėjome apie gyvenimą, apie problemas, santykius, ką kurį ir ką kuris paliko, pagurkšnojom bobelinės ir balto alaus, pagulėjom, pažiūrėjom į žvaigždes, maloniai apsigraibėme miesto gamtoje ir skirtingais keliais išrūkom - jis su draugu susitikt, aš namo.
O K. užtat parodė kabinimo klasę ir aprūkė mane kaip šešką, o tada aplink mane šokinėjo ir pildė visus norus. Po to kaip staigiai tai atsirado, taip pat staigiai dingo, no worries. Abu buvom apsalę savęs nepažintinume tas tris keturias dienas, o paskui viskas baigėsi - aš jam padovanojau jo svajonių moters nuotrauką, nes buvo pasitaikę ją fotografuoti ir jis išvyko.
Dar pora tokių vasarinių ir vasaros pabaigos meilužių buvo atsiradę, linksmai laiką leidom. Dar pavasarį paskutinį kartą jausmiškai mačiau G., nors ir dabar dėl jo padūsauju - pavažinėjome su jo mašina po Vilniaus apylinkes lin Rudaminos, pradžiuginom kelias pievas, matėm lapę, šuoliuojančią per rugius ir nuo to karto nesusitikom, tik porą kartų netyčiom susimatę sveikinomės.
O dėl to seno atgijusio gamtininko tai buvo man čia etapas susižavėjimo, bet apsiraminau, ir grįžtu vėl prie R. Šiaip supratau apie save, kad mane vyrai traukia už įsijautimą į savo veiklą, bei tuo pačiu nepamiršimą manęs. R. visą savaitgalį sėdėjo pas mane ir gamino spintą - laiptus, kuriais aš dabar įlipu į lovą, aš jam gaminau valgyti, rūpinausi ir mezgiau savo šaliką iš kurio pasidariau pusinę suknelę. Man patiko toks vaidmenų pasiskirstymas ir šiaip susižavėjau, kad jis taip dėl manęs stengiasi, nors iš tiesų ne tik, nes jam baldus gaminti šiaip įdomu.
A. buvo atėjęs šeštadienį su draugu - jis visada mandagus - atveda vaikiną ir mano draugei, tik ji bėdavojasi, kad vis skirtingą atveda :) Penktadienį trmpam buvo užsukę ir išėjo, parūkę truputėlį. O šeštadienį ala laiką leidom kartu - pas mane gėrėm ir rūkėm jų dovanotas gėles - jie atnešė mums dovanų su džiovintomis baltomis gėlytėmis labai gražiai apvyniotą po žaliosios šaką, na tikrai gražiai padovanojo, dar šiaip lapų nuo papračio ir milžinišką vyno bonkę, kurią gėrėm iš didžiulės taurės, kuri šiaip buvo skirta saldainiams sudėti. Kadangi mano kaimynas visiškas paranojikas (kai R. gręžė ir dirbo, tai jis jau aštuntą vakaro buvo įsiveržęs dėl triukšmo, nes ala pagal naujas ES normas galima triukšmauti tik iki šešių), tai aš negalėjau atsipalaiduoti, tačiau po to pagėrę, išėjome iki "Play", regio paklausyti. Ten tai kaip silkės statinėje žmonių kiekis buvo, pašokom ir pasitrynėm į kitus. A. kabino ir šypsojosi kiekvienai merginai kokią tik beužmatė, o jų buvo ten nemažai. Pasišokom ir mes su juo, nepavydėjau, nėr čia ko, bet jau visiškai kabinti merginų neleidau, o jis tuom džiaugėsi. Eidavom ala į lauką kartu parūkyti apsikabinę, buvo visai miela, dar namie sakė kad gali mane įsimylėti, o aš jam atgal atskėliau kad jau buvai :p
Pradėjo visaip kalbinti eiti namo, aš sutikau. Grįžome, atsigulėm miegoti, šiek tiek apsičiupinėjome ir jis pasakė, kad nereikia prie manęs liestis, nes tai per daug paprasta. Aš supratau, kad tai tiesa ir nuliūdau, kad jis apie tai galvoja, nes visai ne tame esmė buvo. Atsiguliau po atskira kaldra, paašarojau šiek tiek, jis atsiprašinėjo, bet jau buvo gerai supykus ir pati suvokus kas tai tiesa, palaukiau kol jis užmigo, nulipau prie kompo (čia buvo apie keturias ryto kai laikas keitėsi), ten draugelis sėdėjo nemigoje Santariškių gale, tai pasusirašinėjau, sužiūrėjau transportą ir išlėkiau apie pusę penkių ryto, palikus A. miegoti pas mane su rašteliu įsmeigtu į raktą duryse, kad užrakintų ir raktą padėtu po kilimėliu. Pagalvojau jei jau taip paprasta prie manęs liestis ir tai yra esmė, tai tegu sau vienas miega. Lauke buvo nešilta ir reikėjo laukti apie valandą dėl tų laiko persimaišymų, pašalau šiek tiek, tačiau jau seniai nebuvau mačius (nuo mokyklos laikų, kai dar ne centre gyvenau) tų rytinių grįžinėtojų autobusais - merginų vaikinų, linksmai bejuokaujančių belaukiant autobuso - puiki terpė susipažinti, ypač kai valandą reikia laukti.
Galų gale atvažiavus autobusui nuvykau pas K. (čia kitas) į svečius, radau kur ir pas jš buvau apie šeštą. tada dar pasišnekėjome, pažiūrėjome vaizdų iš kompo per projektorių ir nuvarėme miegoti po septynių. Visai smagiai prieš miegą dar pasilinksminom ir saldžiai užmigau kitam miesto gale apkabinta žmogaus, kuriam aš tuo momentu rūpėjau ir nebuvo viskas per paprasta. O jeigu ir buvo, tai bent nebuvo sakoma į akis :)
Ryte prasibudinau apie antrą, susirašiau su R., nes reikėjo spintą pasmane pabaigti daryti, susitarėm susitikti pas mane trečia, tai nulėkiau atsisveikinusi su K. namo, spėjau atsiimti raktus iš kaimynės, kuriuos ji man iš po kilimėlio paėmė kai A. juos ten paliko, įėjau į butą, apžiūrėjau ar bardako nėra, nespėjau stiukės net nusiimti ir R. atėjo, tai pasakiau, kad jau ruošiausi eiti į lauką, nes grAžus oras. Taigi sėkmingai buvau nesusekta. Nuvažiavom į Senukus, apsipirkom detalių kokių reikia, pabaigėm spintą, pagaminau jam ir pietus ir vakarienę, man patiko ir gražiai išsimiegojome ramiai, nes abu buvome pavargę, tik nuo skirtingų dalykų :) O šiandien susitarėme kartu maudytis ir fotkintis putose, manau bus smagu. Šiaip nors aš dar taip praslystu pas kažką į svečius ir su nuotykiais, tačiau noras stabilizuotis jau atsiradęs, ir su R. gyvenam kaip normali pora, beveik visą laiką karu būname ir man tatai patinka. Jis irgi ne šventas, čia praeitą savaitgalį seniau, kai mes su drauge tūsinom pas A., ir šokom ant stalų, bet nieko ten nebuvo tokio, tai jis buvo klube nusivožęs ir pas vieną mano pažįstamą nakvojo beigi davėsi iki kitos dienos vakaro, o gal net ir iki sekmadienio. Aš jam pasakiau kad viską žinau ir abu pažvengėm iš girtų "nuotykių". Nėr ko pykt.
Tai va, lyg ir ramu, reikia su A. susitvarkyti, o su K. galima kartais pabendrauti, nes daug intelektualiai pasikalbu ir apsišviečiu su juo būdama. O jis vienas ir nori būti tuo labiau.