ode prisilietimams ir aplinkai (nykshtys)
viskas taip tingu ir nerastinga. viskas taip grazu, kad net asaru norisi. kambarys, zmones, sekmadienis. sakyciau eilinis, bet po didelio tuso. visi chilina, groja grazia ramia muzika, ramus, bet ne per tamsus apsvietimas. as stebiu ir matau pries save 5 zmones. vienas guli ant lovos ir bando paveikti savo neveikianti mobiliaka, du sedi kartu ir kalbasi apie fotografijos dalykus, vienas sedi ant lovos salia manes ir judina kojas, matyt kazka masto. paskutinysis stovi sustinges vidury kambario ir kazka masto. man pasidare liudna, nes as negaliu prie ju pritapti, bet noriu juose tarpti ir bresti. cia kaip tik tokia aplinka kur as jauciu kad tai yra tas gerai, kurio as noriu, tas "kitaip". norejau siek tiek prisiminti vakar vakareli, is jo paryciu liko labai maloniu emociju. as tik paprastas zmogus, kuris padare pertrauka rasyme ir nusipirko pigiu cigareciu. kuris pradejo per daug mastyti ir nustojo veikti.
turiu problema su ishsukiu taikoma ne tik siai dienai. isplaunu jiems indus, padarau valgyti ir jauciuosi nusipelniusi cia buti. mane labai zavi tai kaip visi cia esantys kuria, jie kuria visi nerealiai ir as jau net tai nenutyliu, o galiu pripazinti. anksciau negaledavau pripazinti, kad kazkas yra labai faina, ir dabar negaliu dar biski. taciau prisipazystu: mano svajone gyventi su tokiais kaip jie. kazkodel naiviai tikiu, kad tai man suteiks pakankamai ikvepimo buti fainai, kad ir ne taip stipriai. o vilkai staugia miskuose ir jiems salta. ju demesys ishsisklaido su visos spalvos sniego likuciais pavasari. ir noriu tik rasyti, nenoriu gincytis pati su savimi, kaip tai dabar darau. kodel as nepakankaimai noriu tobuleti? dabarman tai svarbu, bet viskas minciu lygyje. sakau, kad pradejau per daug mastyti, patikslinus galima sakyti zuviskai svajoti. dingo veiksmai is mano gyvenimo, dingo kartu su pavydu. nejauciu ishsukio nei is gero, nei is blogo. pakankamo, ne mintyse. "oj dabar ir as kaip padarysiu..." mintyse ir padarau - abstrakciai, tik jausmu. o siaip gi norejau pasneketi apie vakar vakara - parycius. reiketu i wc, bet ten uzimta man atrodo.
taigi siandieniniai tuso paryciai, dar karta gristam prie sitos temos. ir visdelto negaliu suvokti kad zmogus yra laisvas. vistiek galvoju ir bandau kurti pagal normas, neatsipalaiduoju. bet negaliu teigti kad atsipalaidavus butu geriau. cia apie kitokio tipo atsipalaidavima. as tik mergina, man tik(jau) 22 metai. ir nesugebu patiketi laisve. reikia kad kazkas padetu. bet gal zmogus turi pasiekti viska vienas? bet jis juk negyvena dziunglese ir aplinka ji itakoja; kai kur jaunesni ir aukleja pagal savo kulturines, religines normas.
vis vengiu tu paryciu, vis kyla atviresniu minciu pakalbeti.
buvo (ir yra) toks vienas vaikinas, kuris nepasakyciau kad mane tiesiogiai trauke, bet kazkas jame buvo. nuo pat pradziu, kai pirma karta suputem jointa kapinese ir tai jau buvo keista. kazkas tokio su kuo gali kartu buti ir nebijai sakyti ka galvoji, nors ir nevisada supranta. ta dar siltom dienom nuputima atsimenu kaip kazka keita ir idomaus, bei itartino. tiesa, su zuvim pasitvirtina, su vilakais ne: juose per daug mistikos. ir dar ne ta pacia diena atrodo as irsgirdau is jo "mano mergina". kad jis turi mergina, man vis atrode kazkas ant ribos ir itartina, ypac kai jis prisigerdavo. bet taip buvo. taciau man atrodo abipusiai isliko kazkokia maloni trauka, tebuvie kad ir pasikalbejimo. kai ta pacia diena putem ir gerem dviese po tiltu, poto buvom regio tuse man jau tada atrode nemazai, bet kai jis pasake "einu ir as namo", kai as isvaziavau su taxu su johnu ir bartusu to jau pagal mano moteriska mastyma buvo per daug. taciau "mano mergina" figuruodavo zodziuose, o zvilgsniuose buvo kazkas itartina ir ne tik is mano puses. taciau visada viskas islikdavo tolerancijos lygyje. prisigere beatboxinom, ejom bandyti sokti, daznai buvom salia ir kalbejomes. jis maishto zmogus ir judesio. noretu pritraukti mases pagal kokia nors ideja. kovoja ir musasi uz tiesa,, kuri man atrodo teisinga, bet ne tokia agresyvi. nors as jai jau esu meme, tai negaliu teigti, kad tai per agresyvu. nes is esmes sutinku su viskuo.
vakar viskas buvo taip pat, bet siek tiek kitaip ir labai maloniai. buvome chilo kambary ir snekejomes visi, ta vakara zvilgsniai irgi buvo, ir pokalbiai nemenki. jis ishsiskyre su savo mergina kaip ir tai buvo aisku, kaip suprantu laika ir drasa jis kaupe apie puse metu su laimes probegshmiais. miegojome vienas salia kito tuso metu, per didelio artumo vengeme, net ir man tai atrode naturalu.
dieve kaip kartais geriau nusilengvinti, geriau uz bet koki performansa, ishskyrus gal nebent tuso metu imesta maza suduka i vonia.
pravere langa, kad isvedinti dumu kamuolius prikauptus per tusa - jam pasidare salta. as gulejau salia su dekiu, bet jis nieko neprase. pasake draugui kad atiduotu jo bliuzona, kuriuo buvo apsiklojes. draugas ne itin sutiko, nes buvo nesilta. as taip demonstratyviai draugiskai uzmeciau ant jo deki - tipo imk, nesalk. jis jo nepasitaise, poto po kazkiek pokalbiu ejom miegoti. as gulejau ant nugaros ir visa tirpau, parinausi kad galiu pradeti trukcioti ir labai nenorejau kad jis tai pajustu. tai ilgai negalejau uzmigti. nes prasiparinau del to, klausiausi jo ir salia miegancios kasios ir piotreko kvepavimu. poto kazkaip tai uzmigau, jis ranka padejo prie manes, kad liestusi, bet ne ant manes. poto atsibudau nuo kasios knarkimo ir negalejau uzmigti tai visaip muisciausi. pasidare salta nugarai gulint beveik visom pozom, tai atsukau jam, kad i ji susisildyti. jis buvo labai mielai pasidejes galva prie peties, bet poto atsitrauke ir vel pasidare salta, taigi atsiguliau ant nugaros.
pro langa sviete labai faina ziemiska saule as negalejau uzmigti ir i ja ziurejau. poto pasiziurejome vienas i kita ir as nusishypsojau. gulejom toliau, taciau galima pasakyti abu muistemes. as atsiremiau i ji kojom, o jis viena ranka padejo beveik man ant pilvo. salia buvo mano ranka ir jos lietesi. truputi judejo ir net bande trintis viena i kita, bet dar be jokio konkretaus zenklo. ir as vienu momentu paciupau jo nykshti ir sustingusi laikiau, laukiau kas bus. jis nesipriesino, tik poto arciau pasidejo kita ranka, o po kazkiek laiko apsikabinom vienas kita ir siek tiek glostemes, bet to aiskiai nesusektum. jis kazkiek tai bande prisispausti mane prie saves. atsimerkus ne karto i akis jam nebuvau. taigi taip glostemes, bet per letai, kad kas nors ishsivystytu: as labiau norejau paguleti su juo apsikabinus, o jis gal ko kito, taigi gavosi per ramiai. jis atsibudo (tipo) ir isejo. poto bendravom atsibude su visais normaliai, be jokio zenklo. jis isejo palydeti savo brolio ir nebeatejo. negaliu pamirsti to momento kai emiausi "minimalios" iniciatyvos ir paciupau ji uz nykscio, labai maloniai tai prisimenu. apie tai ir viskas ka norejau cia aprasyti, bent jau galvojau kad tik tiek :)