February 8, 2010

Iš miškų apie kurjerius

Variklis užsivedė. Pasigirdo pirmieji akordai.Jimi Hendrixo "Voodoo Chile". Už lango siautė pūga. Jis lėtai susisuko ilgą suktinę, įdėjo susuktą popieriaus cilindrėlį. Per pirštą pravėrė langą, įjungė bėgį ir pajudėjo. Kratė. Dievino rusiškus visureigius - nulis komforto, trys šimtai procentų pravažumo. I make love to you, though you're a thousand miles away... Miesto centras per pūgą atrodo dieviškai.Lėtai išvažiavo iš kiemo ir įsiijungė į skystą naktinių taksi, ir alkomobilių srautą. Šv. Stepono, Kauno gatvės, Savanorių prospektas, Trakų Vokė, ir pagaliau. Druskininkų plentas. Ir Purpurinis Dūmas. Iš krepšio išsitraukė cigarečių atsargą, prisidegė dar vieną. Vėl Jimi. Gavelio vilnius, šotai ir brasai po vasaros saule, ir booze over cloudy skies, mate. For every drop of pain, a drop of burning gasoline. Nepastebėjo, kaip spidometras rodė 140 km/h, nepastebėjo ir policijos švyturėlių, laukė išganingojo posūkio. 25 kilometras, posūkis į Senuosius Trakus, truputis miško... Kirto per stabdžius, posūkis,bėgis, ir štai.. Miško kelias.. Ilgos šviesos, nauja dozė nikotino ir pūgos užneštas miško kelias. Ir iš žmonių ir šaligatvio plytelių randomybės aš nupinsiu tau pattern'ą. Bėgis, stabdžiai, šaltis ir slystanti mašina riaumojančiu varikliu skrieja keliu. Kirtavietės, poilsinės, ir visą užgožiantys Jimio akordai. Ir nereikia greitkelių, sraigtasparnių, ir pigių filmų romantikos. Tu, naktis ir kriokiantis variklis. Nobody wants him, they just turn their heads. Posūkis, už kilometro kitas, važiuoji lėtai. Gyvenimas - tai karuselė, sukis protingai; Pilna karalių ir karalienių, jie apžilpins akis ir atims svajones. Juoda - tai balta, o mėnulis tik saulė nakty. Ir eidamas aukso salėmis, susirink krentantį auksą. Juoda naktis, baltas sniegas. Yin ir Yan. Miestelis. Degalinė. Truputis popieriaus, iki kamščio pripiltas kuro bakas, ir nauja dozė nikotino. Atsitraukti toliau, prisidegti.
- Takeaway women for sale?
- They fail.
Keturi praleisti skambučiai, daugybė elektroninių laiškų. Ir mylėk mane dukart, mažyte. Ir tylus kelias. Neviršyti greičio. Judėti su srautu. Ir iš mašinos garsiakalbių murkiantis elektrinio šamano balsas.Tylus miesto eismas. Aplinkkeliai, sankryžos ir mirksinčios geltonos lemputės. Važiuoji lėtai ir grožiesi pūga. Sustoji. Atidarai dureles. Įlipa ji ir atidaro termosą. Tylėdami sėdi ir geria arbatą ir elektrinio šamano išmintį. Kai muzika baigsis... Liliputai ir barzdotos moterys. Muzika ypatingas draugas. Iki.. pat pabaigos. O kai ji baigsis, kai pasibaigs vasara ir kai pasikrausime... Ne. Dar anksti. Murkia variklis. Lėtai lėtai klajoja po senamiestį. Tykios gatvelės, atšaukit prisikėlimo prenumeratą, nusiųskite duomenis Bausmės Namams. Manęs ten laukia draugai. Apgirtę rajonų vaikinai ir krizenančios jų šios savaitės antrosios pusės. Jiedu sėdi, rūko ir juda, juda,juda juodoje naktyje.Kaip rykliai, kuriems negalima sustoti. Siuntinys į Vytenio gatvę. Jis vairuoja, ji persiunčia žinelę advokatui. Pusę į iždą, po ketvirtį kurjeriui ir dispečerei. Puodelis espresso, dozė nikotino, ir variklis murkdamas skina kelią per miesto gatvę. Betono pievos, asfalto takai. Krištolo laivai, karaliai ir burtininkai, kalavijai ir arbaletai. Ant dispečerės kaklo - mikroschema, ant kurjerio - atpažinimo žetonai. In death, a courier has a name. Vienas į registrą, vienas ant kūno. Ateičiai. Patikrinamas inbox'as, ir kelias į verkius. Uždek ugnį. Geltonplyčiai namai, ir espresso kioskelis prie onkologinio. Dozė nikotino, ir centro inbox'as tuščias.
- Let's call it a night?
- Ne. Ketvirtasis.
- Riiight.
Antakalnis, troleibusų žiedas. Trys siuntiniai. Rasos.Patenkintas klientas spaudžia dešinę, ir pavažiavęs atokiau nuvalai sniegą nuo numerių. Stotis. Vanduo, javainių batonėlis, skambutis į Tarandę. You can petition the lord with prayer. Kur nekur šviečiančios daugiabučių langų akelės. Lengvutis septinto dešimtmečio rokas. Ir pakvaišęs snaigių šokis. Dviaukščiai namai. Vokas, rankos spustelėjimas ir kvapni kakava. Panorama, Kęstučio gatvė, ambasada. Sargybiniai atsisako įleisti. Užsakovas išrašo jiems velnių, ir dar vieno kliento veidą nušviečia šypsena. Galvos linktelėjimas, trinkteli durelės, šviečia ekranas.
- Darbas baigtas
Galvos linktelėjimas. Tuščias prospektas, įvažiavimas į kiemą, mirksintys avariniai signalai. Šamanas, arbata ir paskutinė cigaretė. Dispečerė saugi. Bėgis, sankaba. Tuščios gatvės. Atidarai vartus, užrakini mašiną. Namai - nusiimi batus, rūbus. Paklotas gultas, už lango girdisi šlavėjų kastuvai. Užmerkiamos akys. Miegas. Ar rytoj naktį snigs?

Už "booze over cloudy skies, mate" koncepciją dėkui Rugilei, už randomus ir patternus - Kachiba-chan.

November 3, 2008

Kelioninis

Ryte rūkai ir šerkšnas aptraukia laukus, o miškai atrodo tamsūs it naktis. Gyvenvietės atrodo panašios į pripetę, o laukai – į stalkerio laukus, į Zoną. Grįžti iš visiškos ramybės,atsipalaidavimo ir atsijungimo nuo pasaulio įį tą lėkimą, į tamsias gatves, į skubėjimą, nemigą, naktines pypkes tamsiame miesto užkampyje, o pro šalį bėga miškai,vaizdai, miesteliai, mašinos... apleistos sodybos, užkonservuotos žiemai vasarvietės, paskutiniai dar neišskridę paukščiai. Jokių minčių galvoje, tyla ramybė ir ilgesys.. švelnūs jūržolių delnai.. ir pajunti ant lūpų šiltą baltijos bangą, sūrią it ašara ir šilta lyg mylimos moters petys. Pakrančių rūkai, siauri uostų vartai, didelės bangos,rizika, ir tingus atsisėdimas ant seklumos per porą metrų nuo mirusių kopų. Naktinis viskis su pypke prie nidos švyturio, ant parnidžio su klajūnais, stiebo viršūnė, egzistencializmas ir genakeriai, sunkūs odiniai pėstininkų batai ir šviesūs šilkiniai nėriniai.. gyvenimas, bliuzas ir velnias. Tylūs sovietiniai viešbučiai, gaisrinės ir naujutėlės aliumininės maksimos.gulintis policininkas,ginklų parduotuvė ir nustabus parkas pačiame raseinių centre. Į galvą ateina eilutė iš senai senai pamirštos dainos – „And when in fury of melee you stop a bullet clean, just empty your canteen, and put the pistol to your head,to go to Fiddler‘s Green.“ Kodėl? Aprasojęs lango stiklas, Rūkas prieš mus,už mūsų ir po mumis. O keturi ratai sukasi, kabindamiesi į pilką šaltą asfaltą... O gal alus, absentas, ir visa tai užgerti tekila? Kam? Kodėl? Kodėl taip skauda gyventi? Kodėl kiekvieną rytą reikia keltis keikiantis, darytis nežmoniško stiprumo kavą,kad prabustų smegenys, suktis velniškai stiprų tabaką, kad smegenys galėtų galvoti? Ir skrendi juodu asfaltu su lietuvišku kiberpankišku gergždimu ausyse,sunkiomis mintimis galvoje ir velnišku noru nusilakti, kad nebematytum viso šito šūdo, ir tiesiog lūžti letargo miegu? Negali. Studijos,šeima, pilkoji masė, prašanti konspektų,straipsnių, į dūdą, pasiimti juos kartu į naktines klajones, cigaretės, kavos...man negaila. Lai paspringsta kava, užsikosti nuo dūmo, lai klajonėse peršala, lai pereina pragarą, kur pamato gyvybės ir mirties kovą, lai pamato patį dugną, kur pagrindinė problema yra ne nulaužtas nagas ar nedavęs gražus fyfinukas, o klausimas,kodėl kiekvieną dieną keliesi iš lovos, ir kokio velnio dar kvėpuoji. KODĖL? Orvelas dar pokario metais savo šleistoje antiutopijoje rašė: „Aš žinau kas ir kaip tai padarė. Aš nežinau KODĖL?“ Aštuonios darbo valandos, ir dar tiek pat miego, rėkia balsas ausinėse, o kodėl? Kodėl negali dalies tų aštuonių miego valandų skirti klajonėms? Kodėl? Kodėl negalima klajoti po mažytį vilniaus senamiestį iki tol, kol kojos nebepakels desantininko batų, o sušalusios rankos netaps violetinėmis, o siela džiaugsis naktimi...

nebaigtas

October 1, 2008

Juodieji kurjeriai

Katiba vakar pasiekė įdomią stadiją. per visuotinio susirinkimo pertraukėlę tėškė frazę:"Juodieji kurjeriai...jie bendrauja su Mechaniniais Angelais. Kai Kurjeris ateina, Angelas parodo miegantį brolį,ir sako kad jis neturi sielos".

September 24, 2008

Ad Mariam (I)

arkšt, tarkšt klaviatūra. Dar keletas pabarškėjimų. Spragt žiebtuvėliu. Tylus čežėjimas, kai peleninėje sugniūžta dar viena nuorūka. Eilinė. Aukšti suvarstomi batai. Sunkūs. Juodos storos odos. Sunkus odinis lietpaltis, odinė skrybėlė ir sunkus signetas. Bum. Autorius. Sėdi ir barškina klaviatūrą. Cigaretės, viskis ir kava. Jūros mišinys. Ne heksogenas, ne. Tai mišinys, išlaisvinantis jūsų sielą sausumoje, kad galėtumėte pajausti jūrą.

Dažnai klausia - ką tu toje jūroje palikai, kad pastoviai ja kliedi ir vis veržiesi? Atsakymo tiksliai suformuluoti negaliu. Galima teigti, kad kaip Frederikas Forsythe‘as rašė „Karo šunyse": „Nuodai, kurių paragavau jūroje, iki pat mirties tekės mano gyslose ir ves iš proto". Arba galima pasiūlyti audros metu atsirasti lietaus ir vėjo čaižomame pliaže ir parodyti tamsoje bangų šuorų plakamą mažytį burės lopinėlį. Būtent taip atsitiko man.

Kai dar buvau žalias, tėvukas mane nusivežė prie tuo metu dar statomo Būtingės terminalo. Šėlo audra ir jis man parodė tolumą, kur retkarčiais virš bangų iškildavo mažytis mažytis burės lopinėlis. „Matai? Va ten žmonės gyvena. O tai ką mes čia veikiame - nieku gyvu nėra gyvenimas." Tai buvo, kai jau pradėjau mąstyti.

Pirmą sykį ant borto mane šeima atsinešė, kai teturėjau kokius šešis mėnesius. Sakė, kad visą kelionę į Klaipėdą rėkiau, o užneštas ant borto iškart nurimau.

Ir šiaip. Po metų nuo tos atmintinos audros Būtingėje, kai jau pradėjau buriuoti, tėvukas mane virve pririšdavo prie laivo, o aš sėdėdavau jachtos priekyje ir nekreipdamas dėmesio į nieką stebėdavau stačias Kuršių marių bangeles. Nieko nėra nuostabiau, kai šiltą vasaros naktį išplauki į jas, lygias it veidrodis, švelnus, vos juntamas naktinis brizas judina bures, o tu stovi už šturvalo ir grožiesi pilnaties taku. Kai vėjas sustiprėja, jauti, kaip šiltas marių vanduo aptaško tavo veidą, o jachta vis juda link tikslo. Įplaukdamas į Nemuno žiotis užvedi variklį, kuris, kaip sakydavo mano šviesaus atminimo bočius Algirdas, dirba it geras šveicariškas laikrodis. Ramaus dyzelinio tuskėjimo migdomas tyliai ramiai slenki siauručiu Minijos farvateriu, sustoji Mingėje pas pažįstamą ūkininką. Visiško štilio metu pritrepsi prie mirusių kopų, užplauki ant seklumos, kur iki kopos - tik du metrai. Tylus vakaras Nidoje besileidžiant saulei, kai sėdi kokpite su taure viskio ir žiūri, kaip už senų gluosnių, vadinamų baobabais, lapijos slepiasi saulė...

Ta daugybė nepakartojamų akimirkų praleistų po burėmis. Dievai. Ir svarbiausia, kaip sakė amžiną atilsį Edmundas Tradišauskas, „po burėmis draugystės nesuvaidinsi".

July 16, 2008

John Mayall live @ Forum palace 2008-07-16

Dėdulė Džonas teisingai tituluojamas UK bliuzo karaliumi.dvi valandas atgroti nesustojant nuostabų bliuzą pasauliniu lygiu, būnant 75-erių... Anyways, koncertą apšildė geriausi lietuvos bliuzo atstovai - jungtinės "The Bluesmakers" ir "The Road Band" pajėgos,apie 45 minutes atgrojus puikų rock'n'roll'ą, o tada į sceną užlipo Karalius su dvariškiais - "The Blues Breakers"... Ir prasidėjo... Transas, trukęs pusantros valandos, baigėsi jau po visko pamačius John'ą - šlapią nuo prakaito sudžiūvusį senelį, kurį už parankės į autobusą vedė kažkas iš organizatorių. Scenoje atrodęs it velnių priėdęs, John Mayall'as nulipęs nuo scenos tarsi suzmeko,nebeteko ugnies... Bet vis tiek liko karaliumi,grojančiu nuostabią muziką. Man rodos,koncerte mačiau Trolį.

July 10, 2008

Kuryba dar viena dalis

- Katibai

Aprukes senamiescio baras.ratz-like barmenas pilsto i plastiko bokalus velkopopovickio alu.prie baro sedi vaikinas ilgu apsiaustu,prie jo stovi pilna pelenine,eile stikliuku su viskio likuciais,o jis murma: kai eini savo keliu,tave butinai sustabdys.gali zudyti,prievartauti,apiplesineti,ir niekas net pirsto nepajudins,kadangi jiems rupes tik ju paciu subines.gali vidury sito sumauto miesto nudeti desimti zmoniu,ir visi tik mandagiai nusisuks,ir nueis.svajau,dar viena.taip,triguba regal'io. Keista.regalis sitoj skylej - tikra staigmena,o man jo visada yra.nemokamai.ir kai tik pasirodaui cia,sumauta techno prityla,vaidai aprimsta,o merginos ima snibzdetis.haha,sveiki atvyke i noir villniu.kaip gavelio romane.

prie baro prisedo mergina,uzsisake blue hawaii - kokteili,kurio receptas jau puse amziaus pamirstas, ir kurio suplakti barmenas Svajus nemokejo.Klajunas uzejo uz baro,pasieme seikeri ir pradejo i ji pilti gerimus.-truputis tekilos,truputis senutelio kiurasao,slakelis issigaravusio tarhuno,kiek ledo-bingo.stai tau,bastune ir havajai.zydri,nes kiurasao brangus,o sprendziant is paderusio zvilgsnio ir ranku,ant kuriu daugybe zymiu nuo transderminiu narkotiniu pleistru,taipogi nudryztu drabuziu,kurie kazkada buvo juodi,speju,kad tu net uz tiek nesusimokesi.grynais cia neima.o kreditinio chipo neturi-pametei,arba ji ateme paskutinis tave dulkines padugne.-o kas tu toks,kad aiskintum visam pasauliui,kas yra padugnes,morale,ir gyvenimo normos?-girtu balsu paklause atvykele.-as?-po velniu,matyt tu naujoke sitame civilizacijos iskreiptame pasaulyje,-isiterpe is kazkur uz baro atsirades svajus,bepildamas eiline porcija regalio Klajunui.-salia taves-Klajunas.padaras ,atejes ir einantis niekur.bastunas,ieskantis tolimosios nidos.-tos,kuri paskendo?-gal.gal paskendo,gal ja uzgrobe rusijos hegemonija,gal naujosios europos sukileliai,o gal ten is vis neliko molekules ant molekules.Mergina,rodos,prablaivejo,apsizvalge aplinkui.-o apskritai,kas tu toks?-kreipesi i klajuna,besikemsanti pypke.-manau,svajus tau tik ka aiskiai isdeste,su kuo as valgomas,kas su manim miegojo sianakt,ir kokie tolimesni mano gyvenimo planai.-klajunas burbtelejo,besikimsdamas pypke. -tai taip ir gyveni?-o kas tau darbo?-idomu.-uz nosies kisima i ne savo reikalus ta nosi ir pakloti gali,vienok.-tu nepakeltum rankos pries mane.-klajune,viskas gerai,ji naujoke cia,tik vakar atvyko.-ramino Klajuna svajus,prisimines,kas liko is paskutinio klajuna uzkabinusio zmogaus.-manyje like tiek karines gelezies,kad galima nauja raller'i sukurpti.ir dar toki,kad kai kurie konsoliu raiteliai pakrauptu suprate,kokia sudina ju "auksciausios klases" iranga.-ramiai,nera ko pyktis.-tikrai.kaip cia taip.matyt atbukau,kad leidziu kazkokiai naujokei mane isvesti is lygsvaros.
Mergina isizeidusi nusisuko,ir paniekinanciai vyptelejo.-irgi mat,ieskantysis. -juk ginca baigem.neversk jo pradeti is naujo.Mergina isbalo.-juk as nesakiau to taip garsiai,kad kas kitas isgirstu.-cia tau taip atrodo.Svajau,galiu prisiglaust tavo skylej?-zinoma.visada laukiamas svecias mano kukliuose nameliuose. -dekui.ipilk dar viena,kad kelias nedulketu. Klajunas ismauke paskutine taure,ir pakilo.is kisenes issitrauke pakeli chingao filtertips'u,prisidege,ir ant peties pasitaise keliones krepsi,uzsisagste apsiausta.-saugokis,mieste,klajunas laisvas tavo gatvese,-syptelejo dedamasis pypke i dekla prie dirzo.ilgi zili plaukai krito ant placios apsiausto apykakles,o paties apsiausto oda maloniai gurgzdejo. -svajau,nieko tokio,jei naujoke prigriebsiu kartu? -nieko.manoji dirba, o ir siaip nepriestarauja tau. -o kas sake,kad as eisiu su tavim?-taves nieks neklaus.-as skusiuos,as iskviesiu gaudykles! Bare tvyrojes surmulys nusciuvo,tyla gresmingai pakibo ore. Atsistojo vienas driezagotis.-gaudykles?kas paminejo sita zodi? -ramiai,dzenai,viskas ok,pasigirdo.staiga sviesos uzgeso, liko sviesti tik ant stalu esantys zibalo zibintai,o kiekvieno kliento rankose subolavo ginklu metalas. -sssgaudyklessss?- paklause tas pats driezgotis. -ramiai.viskas gerai.nereikia kraujo.svajau,ipilk regalio mano draugui ir jo stalui.vaisinu.-raminanciu balsu istare Klajunas. Driezai sujudo,muzika vel suskambo,ir viskas vel buvo kaip visada.soko istikta mergina vis dar sustingusi stovejo prie baro,kai klajunas ja ciupo per liemeni,persimete per peti ir issinese.isejes i gatve ikvepe dregno ir karsto oro,sutryne cigaretes nuoruka sunkiu batu ir pastate mergina ant zemes.-eime.-ramiai it niekur nieko tare,ir nupedino tamsia gatve.mergina it klusnus sunytis seke paskui,visdar negaledama atsigauti.Klajunas spyriu atidare senas masyvias duris,nuversdamas pora narkomanu,uzkilo laiptais,ir sustojes prie vienu is daugelio duru,is deklo issitrauke ginkla.pastuksenes rankena i duris ir gestu nutildes jau kazko besiruosiancia klausti mergina,klausesi.nieko neisgirdes,iejo vidun. Kiek pagrabinejes tamsoje,uzciuope jungikli,ijunge sviesa.karalisko dydzio lovoje miegojo susiglaudusi porele valkatu,nuo kuriu trenke pigiu alkoholiu bei prastais kvepalais.dar kaip reikiant nepabudusius valkatas pribloske i kambari iejes aukstas stambus zmogus su ginklu rankoje.kazka sumurmeje jie greitosiomis issinezdino,issinesdami su savim ir savo klaiku tvaika.-et,svajau,svajau.daraisi vis uzmarsesnis.viena diena vietoj tu dvieju valkatu rasi buri.-kieno?-mergina pagaliau prasiziojo.-ju.tu,kuriuos minejai bare.-ga..klajunas staigiu judesiu uzciaupe merginai burna-niekada,jokiomis aplinkybemis,senamiestyje neminek Gaudykliu.tu nepazysti ju,ir manai,kad jie-tai senoji geroji policija.deja,mergyt,pamirsk apie galantiskus karininkus is senoves romanu.Jie-praeitis,kuri seniai isejo anapus.jie-baisesni padugnes uz driezus,uz grolius,uz viska,ka esi girdejusi apie si miesta is bet ko.jie-mirtis.leta,skausminga ir garantuota.o dabar klokis sofa,ar futona-svajaus draugai megsta miegoti ivairiai.ir net nesvajok,kad sianakt praleisi mano lovoje.as miegu vienas.-bet nejaugi tau...-pradejo vapeti mergina.-nesalta?neliudna?nesijauciu vienisas?mergyte,tu nezinai,ka reiskia sie zodziai.tu nezinai,ka reiskia tris paras guleti vamdenyje laukiant,kol patruliai pames tavo pedsaka.tu nezinai,ka reiskia,kai tau peili i nugara suvaro tavo brolis.tu nezinai,ka reiskia,kai tavo zmona isprievartauja,kol tu sedi sumautame darbe,ir gryzes namo su gelemis randi islaustas duris ir atsalusi lavona,kuris ryte buvo vienintelis tau brangus zmogus sioje zemeje.-tai juk pragaras...-heh.frenkas mileris yra parases:pragaras yra ne tada,kai is taves ismusa tris kilus sudo uz tai,ko nepadarei,ne tada,kai tu atsiteisi su savo skriaudikais,o tave atveda pries geju ir pedofila teiseja,kuris pries posedi nukankino miela maza mergaite,o tada,kai tu atsikeli is ryto ir nesupranti,kokio velnio kvepuoji...stop.gana.niekada nepaleisti zveries.niekada neatverineti zaizdu.mars miegot.ir kad man ne cypt.man ir taip teks atsiimti savo is bertos,kai si gris namo. Mergina nuverte ant grindu maisto likucius,senus skudurus ir kitoki slamsta,gulejusi ant sofos,ir susirente kazka panasaus i migi. Klajunas tuo metu nuejo i buto giluma,palindo po dusu,ir krito i karaliska lova.- O Tona,visas jo kunas-vieni randai,-pamane mergina pries ussnusdama....

June 15, 2008

Lietus

- Razor'ui

-Lietaus laukimas daro žmones keistus...vieni iš fabijoniškių važiuoja į senamiestį pasistaipyti prieš tokias pačias fabijoniškių merginas,kiti dėl menkiausios priežasties puldinėja vieni kitus...taip jau yra,klajūne.įprask.- kalbėjo Mergina, tvarstydama eilinę Klajūno žaizdą. jų buvo prisirinkę nemažai,tačiau tik keletas kėlė rimtą pavojų - perdurta šlaunis,sutrupintas pirštas bei praskelta galva.
-žinau.tačiau kodėl?
-o čia atsakyti turėtum tu.kuris iš mūsų Klajūnas?
-klajojam mes visi.tu Klajoklė,aš Klajūnas, o tie,kurie mane užpuolė - Keliautojai.
-nomadizmo ataka?
-ne.tiesiog nenoriu,kad įsisukus diskusijai,pradėtumėme rietis dėl terminų.
tuo metu Mergina baigė tvarstyti Klajūną, ir ant stalo atsirado du mažyčiai puodeliai kavos,peleninė..Mergina neurosignalu įjungė garso aparatūrą,užgrojo tylus ramus bliuzas,ir nuostabus vakaras prasidėjo - už lango pylė lietus, židinyje kūrenosi malkos, Merginos namai kvepėjo kava,geru Klajūno tabaku, Merginos kvepalais,o nuo prie durų kabančio odinio Klajūno apsiausto dar jautėsi dulkių ir asfalto tvaikas....

pradžia padėta.

April 24, 2008

Naktiniai/rytiniai parūkymai

Ankstus rytas, nebaigtas pasiruošimas vokiečių atsiskaitymui už 4 valandų, ir rytinė cigaretė. išmeti į šiukšlių dėžę tuščią pakelį, ir apsižiūri,kad lieki be cigarečių. Suktis nesinori,ir prisimeni NZ - dvasios sesutės iš Uzbekistano parvežtą pakelį "Lucky Strike" . Visai kaip toje dainoje - nuimi celofaną, išimi foliją, atsidarai pakelį, išsiimi cigaretę... Ir rūkai. O ausyse plėšia Alestorm'ai. ir pamatai tą Gavelio Vilnių,kurio taip ieškojai. Ir eini toliau ruoštis įgavęs naujų jėgų.

April 9, 2008

Pirmas

Pirmasis postas.reikėtų daug ką parašyt,bet gal tiesiog įdėsiu anksčiau rašytą kūrinėlį.
Rytinis kavogėris su http://blog.hardcore.lt/katibaturi savų padarinių,o vat po to prasiėjus per tuštutėlį sekmadienio ryto vilnių,visai kietai pasidaro...rytinis sėdėjimas stotelėje,rytinis camel natural flavour...rytinė latte iš kioskelio...ir visą tai užgožiantis Muse - Knights of Cydonia...trakšta trakšt patraškini kaklą,tuo išgąsdindamas šalia besėdinčias bobutes,pasitaisai pleistrą ant piršto,pridengiantį vakar pas letargiką begalandant peilius atsiradusią žaizdelę,ir pirmyn.į tuščią ir purviną sekmadinio ryto vilnių.galvoj begalės minčių, prarūkytas Cojaus balsas klykte klykia iš visu pajėgumu paleisto MP3 apie labą rytą paskutiniam herojui.. idilė.