« webcams for smell | Main | jus jega »

January 21, 2005

kaip padaryti, kad niekas nesikeistu

arba paradoksine intervencija

mielai, brolau, pasidalinsiu su tavim patirtimi vykdant antivirusine programa, kad musu bendros pastangos padaryti viska, kad niekas nesikeistu, nenueitu bergzdziai.

kaip zinai, sistemos neturi nieko geresnio veikt, kaip save islaikyt. bet kokia sistema, ar ji butu darzas, ar suo, ar valstybe, siekia pusiausvyros. jei suns kune persvara igyja virusai, sistema suo, jei ji nemobilizuos laiku savo antikuniu, zlugs. butent sias strategijas ir noreciau cia aptarti - kaip kovoti su virusais valstybeje.

kaip zinia, esam pasidarbave, kad turime legalia opozicija. pagaliau ji yra apciuopiama ir kontroliuojama. tuomi uztikrinam, kad ir opozicija prisideda prie sistemos stabilumo. be abejo, mes esam numate gan patrauklu vaidmeni. de jure sudarytos salygos veikti kaip nori, de facto, kad veiktum pagal tam tikras gaires. reiketu padirbeti, kad opozicija nebutu vien tik parlamentu suoluose pilkais kostiumais. kuo margiau, tuo geriau.

siuo metu del kontroles neturiu ka prikisti. visus, kurie kencia del gelbetojo sindromo ir tradiciskai yra paveldeje rupintojelio laikysena, gali savo realizuoti dirbdami kokioj nors nevyriausybineje organizacijoje. nedidelis atlygis uz darba ir darbo kruviai puikiai atitinka kankinio vaidmeniui. rupiniesi, kad vistiek ten gali privirti koses? kokiems projektams yra pinigu, tiems ir aplikuoji. got it? pvz. vienas is didziausiu soc. strukturiniu fondu - programa "equal", kurios pagrindinis prioritetas yra integravimas i darbo rinka. chebra plusa, pritempineja savo mintis, prie integravimo i darbo rinka, saves nebeklausinedami, ar verta ji, kad i ja integruotumeis. tikimybe, kad vyks projektai, uz kuriuos nera pinigu yra faktiskai lygi 0. viskas pasiekta - iliuzija, kad galima kazka pakeisti ir emocijos kanalizuotos.

sakai, vistiek bus laisvai mastanciu zmoniu, kurie nores daryti ir siekti kazko, uz ka nera pinigu? zaprastai galima isspresti.
jei uztikrinsi, kad mokyklose vaikai visko ismoktu, vadovautusi autoritetais, bet galvotu, kad jie nera pakankamai protingi, kad turetu savo nuomone. jei ir susidarytu nuomone, nepratink ja reiksti, ar kalbetis.

sakai, stabai ir autoritetai jau zluge, zmones laisvam pasauly laisvai masto? sakyciau, jie tik pakeite vardus. ipusti zmonems dievobaimingumo "akademijai" nebereikia. kol zmogus pasijaus galintis tureti savo nuomone, praeis ne keturios klases mokslu, bet bakalauras, magistras ir daktaratas. o kai "human species" sulaukia 40, emocinis uztaisas daugeliui cia sumazeja. sakau, del vyresniu nereikia rupintis, baige visas studijas, jie jau bus paeme kredita ir tures pilno laiko darba. prie to dar rupintinsis seima. zodziu, nuskausminti. tautosaka musu pusej - "o gyventi tai reikia".

vis dar uzuodi virusa, brolau, nes, sakai, gi buna dar savaitgaliai, kada zmones susitinka ir gali kalbetis ir prieiti pavojingu isvadu ir nusipiesti sau kazkokia vizija? potencialiai taip. bet pietu amerikoje turetume labiau saugotis, kur zmones kartu leidzia valandu valandas. cia, sitam kukliu santuriu zmoniu kraste visos kulturines ir klimatines salygos labai palankios. salta, lyja, sninga, visi namuose, ar dar geriau, vienkiemiuose, o tradicijos rinktis prie lauzu ir sneketis, nei kaime, nei mieste, aciu dievui, nera. del laiko tai mums tikrai daug daryti nereikia, visi dirba tiek, kad laiko lieka tik atsipalaidavimui. o apie vizijas tai baik bairius, isvis juokinga sneketi.

tu rupinies del jaunu, turinciu daugiau uztaiso? per kaledas ir naujus metus, kada butu potencialus pavojus, kad zmones imtusi prisisvente sneketis, vyksta sesija. o ji vyksta pagal plana, taip, kad i kaire ir i desine niekas nebeziuri. nors itartinai daug ju gatvese gyvu islieka. baimes kiekis kraujyje, kuris labai gerai pristabdo kurybinga ir bet kokia kritine veikla, sesijos metu gerokai pakyla, bet ir veliau daugumoje issilaiko gana nemazas. simptomai - tylus balsas, nuleistos akys. tuomet paledziame tau, brolau, gerai zinoma mentalia programa - "ai, as nezinau. as cia nieko nesuprantu. geriau tylet, tai nors neapsilazalinsiu."

bendrai, kaip zinai, kuo daugiau zmones turi ka prarasti, tuo mum geriau - darbo vieta, turtas, visuomenes pripazinimas, studiju vieta, teorines galimybes ateityje. isties, per buvima cia dar nesutikau cia zmogaus, kuris neturetu ko prarasti. tuo mum geriau.

galvoji, kad mokslo sistema prisides prie laisvu protu augimo? nesiparink. geriausia kombinacija yra iliuzija, kad gali skaityti ka nori, ir tuo paciu praktines salygos, kad visi skaitytu ir mokytusi tik tam tikrus dalykus. socialinius mokslus cia daugumoj tik vadinami lochais studijuoja. dauguma - teisej, ekonomikoj. gerai, tuo daugiau nuskausmintuju.

bet sakai, vistiek, juk yra tu, kurie tai mato, ir vistiek renkasi ir rezga, kaip galetu buti kitaip? nu jeigu jau taip atsitiko, kad zmones kalbasi, apsikeicia nuomonemis, kooperuoja, imasi iniciatyvos ir nelaukia kol kiti darys, jau svajoja, ir daro, ir veikia, sprendimo budas paprastas. ne spaudai. neskelbti. i ausi. kas yra lietuviu nacionalinis patiekalas? kitas lietuvis.

brolau, kaip matai, nedaug tereikia, kad viskas liktu kaip yra. bet bukim budrus. nes jei jie taps vegetarais...

Posted by alijosius at January 21, 2005 12:23 AM

Comments

O kas jei pavojus visai ne virusas, o vezys...

Posted by: NoS at January 21, 2005 08:42 AM

atsakymas į pavadinimo klausimą -- rašyt ilgesnius nei vienas ekranas straipsnius :)

Posted by: ve at January 21, 2005 09:58 AM

įdomu skaityti tuos palyginimus su šiltais kraštais.

Beto geri pastebėjimai dėl to kad šaltis turėtų stabdyti procesus bendromenėje, dėl sociailnis mokslus besimokančių, dėl sessijos.

Bendrai visa tą sistema apsiriboja mumis, tereikia suprasti kur ir ką aš darau klydamas

Posted by: Loading at January 21, 2005 02:55 PM

ve, faktas, kaip blynas, dar ir todel vadinsi paradoksine intervencija ; )
siaip tai daug reikia, kad vyktu, bet jau labai daug yra. jei nepakibsim ant lietuvisko meniu, tai jega.

sori makalori, kad taip ilgai uztruko su komentaru approval, dabar jau pradedu susigaudyt..

Posted by: candycactus at January 23, 2005 11:52 AM

lek kaip vejas skrisk kaip paukstis tarp uolu tarp medziu tarp veju, atsibusk, sirdie, kaip prie juros laukiant lietaus, lyg prie juros, stovint pries veja juoktumeis jam.
skristi ir lekti per laukus ir pievas, tarsi butum pati maziausia dulke, siubuojama bangu, apsvaigusia po to galva guletum pievoj, lyg visas pasaulis suptusi - tu ant kalno virsunes, lyg butum visas tas slenis ir kalno papede, laukai ir pievos, po to jais lektum, lyg pati maziausia dulke

Posted by: DarkCloud at January 24, 2005 09:58 AM

mhm. jaučiasi didelis noras "daryti, kad kas nors pasikeistų".
kaip skepticizmo mokyklos gerbėja, labai norėčiau paklausti: _KODĖL_ tas noras kylas ir kaip gali būti tikras, kad būtent tu žinai, kaip išgelbėti visą pasaulį? kraštutiniu atveju žmogus turi teisę gelbėti tik save. dauguma pasaulio bėdų kyla dėl to, kad žmonės, neturintys gabumų išgelbėti net save, ima vadovauti kažkam kitam. iš ko ir išplaukia dauguma absurdo_amžiaus (tm) prerogatyvų.

čia ne najezdas, o nuoširdūs klausimai dialogui - noras išgirsti argumentuotą motyvaciją.

Posted by: katiba at January 24, 2005 10:17 AM

Post a comment




Remember Me?

(you may use HTML tags for style)