Budelis ir aš
Vyno butelys ir Tu, ir Budelis šalia,
Muzika, kalba, šypsena ir Budelis šalia,
Jaučiu kas šeimininkas čia,
Kas tavo ilgametis "vyras" :)
Ir kvapas, iltys, akys, uodega,
Ir "balsas" ir plaukai ir žaislas, turbūt kaip visada
Parodo vyrui, kur jo vieta...
Po Budelio šalia.
Bet aš ne iš tų, kur pasiduoda
Vos tik kova pradėta ir komandos aš nesuprantu,
- Benai, į vietą :)
Imu, erzinu, kovoju, spaudžiu sprandą,
prie žemės, kojų prie, - Budeliui čia ne vieta, nes Aš čia...
Kol kėdžių ir durų barikados
Užtikrina, kad tu mano bent jau dabar...
Kol mes mylimės aistra,
Kol glostau aš tave, čiulpiu tavo spenelius ir ištrykštu tavyje,
Budelio čia dar nėra...
Tačiau minutė... kita, penkiolikta...
Ir jis vėl čia... tarp mūsų įsirangęs,
Kаip šeiminikas lovos ir tavo
Kaip vienintelis vyras kuris buvo čia
Ir bus jis visada...
Ir inkščia, ir kovoja, kai metu
Jį iš lovos ir spiegia, ir vėl įšoka,
Kol užmiega šalia manęs, kaip
Kažkas, kam priklausai tu, kurio
Kvapas namuose stipresnis net už tavo
Atsikeliu, einu ir nesuprantu, kas
Jis tau - Budelis?