pastabėlės
taigi,
besibaigiantis antras mėnuo naktinės veiklos ir apspangusiu dienų, šitas ir šiandien viename "namų meistrelių" centrų nugirstas pokalbis tarp konsultanto ir matyt kažkokio vyresniojo jam:
"todėl ir imu antrą pamainą nuo dvylikos, aš darbe galiu sėdėt kad ir iki pirmos, nu kol viska pabaigsiu, bet ryte geriau išsimiegu"
nors taip jau ilgai, neikiek nejaudina. kažkaip jau susigyvenau. juokiaus, kad reik žvalgytis betmeno kostiumo ir imt gelbėt miestą. Nors kaip ir kodėl.
O gal tik, kaip šiandien minėjo kolega: "tik galumetinė pisliava". sprendimų nesižvalgom. kolkas.
Vakar po pertraukos prisimintas nakvojimas sode pradžiugina. Kai vakare lengvai sniguriuojant ir spaudžiant šaltukui atbėgi į šylančius namus ir dar pasėdi prie židinio su "asmeninėm silpnybėm", paskaitai ir nesvarbu, kad ne tai ką nori, o ką reikia. Svarbu ryte besiprausdamas pro tuoleto langa pamatai storai baltai apdrėbtas pušis ir tada išeini rytinės arbatos gert į lauką, dar sningant.
truputi užkabina visai dienai. kad ir vakare ima lyti.
straipsnis neaiškiam žurnaliūksty: "ežiukai labai ilgai gali išbūti susirietę į kamuolį, nes jie tada save tenkina lytiškai"
Ir visa kita.
Ir dar neatsako į šitą bet atsako į šitą. Nors gal pirmasis labiau sociologinis.