" /> ares: október 2006 Archives

« august 2006 | Main | november 2006 »

21. október 2006

Sakote ruduo?

Stotelė- vasaros
Ir tave mieloji jau pakeitė jau nusidažei gelsvai, rudai, raudonai, nors dar bandai po kojom sau laikyti žalią žolę.
Muzika
Stotelė- rudens
Čia jis, visomis savo vilionėmis, gal kiek pašaipus. Vaikai spardantys lapų krūvas. Ne,- ruduo niekada nebuvo liūdnas, ar kažkoks neigiamas. O paskutinius metus dar tvirčiau. Čia gal dėl atminties.
Ir jos abi - tai vienas maršrutas. Atsitiktinumas? Geras marketingas?
Toliau trys valandos medyje (~10m), šalta kojom, parūkom, pakalbam, pasijuokiam, parūkom. Užlipa trečias, padarom, surišam, nurodymai iš apačios, "geriau arbatos užkelkit". Žinoma geriausias visada nusileidimas, bet visada ir greitas. Namo.
Ryt visa diena ten. Tik tos atsakomybės žinoma nesinori, bet.
Bet gerai kartais viska palikt ir dingt, pamatyt čia žmonių, ne kitokių, bet kuriems viskas verda savaip ir kai jų daug išeina toks visiškas out of.
Kas šeip, ar kam smalsu 10.21 nuo 10 iki 18 val. autobusas 37, stotelė Rokantiškių, tiesiai palei kapines į kalniuką, keletas namukų abipus kelio(10-15 min greitu žingsniu), dešinėj susibūrimas. Pasižiūrėt, rudens, ir šeip.

12. október 2006

ataskaitinis

taip, taip taip. viskas paeiliui.
Kalvarkėj YRA kioskelis kuriame prekiauja plokštelėm. galima nueit ir prašikt pinigų.
Sode yra kaciukai, kurie laka piena ir pabėga.
kaciukai
ilgiausias vežtas krovinys dviem ratais: 2,45m

Savaitgalinis fetišas, pirmasis, lydome aliuminį tiesiog nat malkų

atrodo jau sušilo

truputi išsilieja pro šalį

va taip atrodo reikalo santechnika

antram savaitgaliui susiveikiam produkto

kurenam viska

pasekmės: lydosi žalvaris ir bronza, bet visgi game over lydosi ir plienas

kitam savaitgaliui puodelis lydimui iš nerudyjančio, gal neištirps, ir pagaliau jau laikas bandyt nuliet kanors, atsargų jau prikaupėm

Toliau: gamta ir menas, miškas prie Europos parko

ir ten tokių daug, labai. na nieko, pabandysim mestelt šen bei ten, gal susirinks.
O paskutiniai šeip.
Smagu kai gaunasi

ir parytinis rudeniškas lašas

bei paskutinis vasariškas laužas, degantis pernakt.

o visa kitai kaip kasdien. tliekama dėl reikalo. ir net kai norisi pamiršt sunku, matyt tą žmogų verkiant. na visa kita susilieja į kažkur.