ares

Neaukšti medžiai imerke savo laibas kojas i pavasarinio vandens balutes, jos apvalios ir purvinos, putotos.
viena šalia kitos iš tvorelės ištrauktos pytos ir padėtos ant kitu viršaus, vartai per kuriuos vanduo iš pievos užlieja šaligatvi.

Šiandien vėl po ilgos tylos išlindo agresijos priepuoliai. Galvojau ju nebėra. Pašoku ir nemastydamas trenkiu jam į veida kumščiu. juk jis tik bandė pajuokauti. Bet jo ranka buvo šūdinai šalta. O gal tai del jų žygiuojančių užmerktuose akių vokuose, o gal tai dėl muzikos, gal dėl jos? ne tai dėl manes.

vėl begti. vėl atsiriboti.

groju klavišais užsimerkes ir visiškai betka, o juk net nemoku groti. savotiškai nuramina, vistiek negaliu susikaupti.

Posted by at 23:30 | Permalink

gerai yra sedeti pries krosni ir zarstekliu stumdyti paskutines smilkstancias zarijas kai salia susirietes miega zmogus kuriam tu visgi kazka ypatingo jauti.
gerai yra zinoti kad uzgesus paskutinei zarijai tu turesi ji pazadinti ir jus vaziuosit.
gerai yra kurti planus kaip ji pazadinti.

ir nezinia kaip butu jei ir tas zmogus tau jaustu kazka ypatingo.
gyvenimas sokineja ir keiciasi kaip svytuokle

Posted by at 5:28 | Permalink | Comments (1)

http://www.theworldofadam.com/thelake.html

susirenku stikliukus nuo saligatvio ir toliau juo kalu padais.

AC/DC skamba ir siulo man pasiimt jei noriu.
taip jau katik padariau, dabar bandau sukurpt atsiprasimo esemese nors niekas jos ir neprase.

et parukom ir solidziai zvelgiam i visa nakti su pajalniku rankose.

gerai bent jus kvailos minys sunaikinsiu.

aplink dedasi kazkokios keistenybes.
siandein dariau nuotraukas. kai vaizdas ryskeja baltam popieriaus lape

Posted by at 22:54 | Permalink

užpildo tuštuma.

saksas kažkur rūke sutrypia nykuma.

šaudyti gumytėmis rūke į šviesos atplaišas beperstojo krentančias iš niekur nuveja mintis.

balsas.

Posted by at 0:06 | Permalink | Comments (3)

išsiuntinejau visus.
ir kodėl motina visada sumasto pasikalbet kai aš pacios bukiausios nuotaikos ir dar prigėres.
paskui verkia.
ir kartoja man vis kad aš noriu jaustis nuskriaustas, kad visada kaltinu kitus jog as nesubrendes paauglys. auglys smegenyse. išgirsk kai sakau tau jog tai tiesa.
gyvatės, rupužės ir kiti angelai.
pasijieškokime priekabiu
šiandien buvo visoks ramumas garaze. tiesiog gėrimas ir rūkymas. ir tyla, klavisu barškėjimas.
išsiuntinėjau visus mylimiausius žmones, dar tu viena likai, bet ir tau ateis eilė.

Posted by at 21:27 | Permalink

kaip gera butu susitransformuot i maza kubika, ir gulet kur numestam pakampei. is pakampiu patogiausia stebet. kubu net ir vejas negali parident. o kai nusidauzytu kampai buciau rutulys.
ryt laukia svari diena, balta ir nekalta.

neapkesti, pykti ir niekint. tai paprasciau, bet kazkodel nesinori.
kaip sunku isokt atgal i savo duobe, bet viena koja jau ikeliau i ja.

na dar taure vyno ir pagaliau galesiu uzmigt.
idomu ka dabar daro ji?
jei sake nori verkt, tai gal kazkiek rupiu. o verkt del visiskai beprasmio mano elgesio.
grubu.

noreciau buti kubas.
na dar viena cigarete ir galesiu uzmigt.
o ryt laukia visai balta svari diena, o planai vis sukasi galvoi. jau reik uzsirasinet ka sugalvoju jog turiu pasakyt.
metaliniu pirstu vinys isikerta i mesas. dabar jau nebetaip, dabar jau ramiau. gal to visai ir nenoriu. kvaila noret kad kazka domintu liudesys, pagieza ir tyla. nors jos rankos visada buvo siltos
mazyciai gurgzda sakaliukai.
kubas

Posted by at 21:33 | Permalink | Comments (1)

lietus pavasari.
smagu, stoveti vidury balos ir jausti kaip saltas vanduo pamazu sruva i batu vidu.
smagu, valgyti omleta ir gerti vyna.
smagu but vieninteliu pastebejusiu, kad kazkas atejo apsirenges isvirksciai.
gerai, visa diena klausyti folko garsu ir leisti jiems pintis su bendru duzgesiu.
penkis zingsnius prieki manes ejes zmogus rado mobilu telefona, gerai kad ne as.
nauja, tureti ribotai planu ir svarbiausia igivendinamu.
idomu, planuoti padaryti tai ko tikrai nori

optimistiska, baigti diena "siurealistine" pasaka. tikra pasaka. nuteikia.

kodel vistiek i galva lenda, optimizmas tik ziaurus pasityciojimas is zmoniu skausmo.

siandien as dziugauju. o zmones klausineja,- ko toks nusimines?
siandien domino palikau namuose. teks laukt kitu metu.

Posted by at 22:34 | Permalink | Comments (1)

tas mazas juodas rudaakis padarelis tupintis per viduri kambario. vel krizena savo prikimusiu balseliu. ir dar trukdo lakstyt po kambari ant kedes su ratukiais. galeciau pervaziuot, gal taip ir padarysiu, bet siandien dar tegu pasijuokia, vistiek jau susigyvenau su juo.

ganetinai slykstu, galva sukasi vien nuo jos trankymo i medine sija. vos parejas susipykau iskart su visa seima. galecaiu praktikuotis susipykime su zmonem pasakant 2-3 zodzius.

juk visada tikejau kad zmones slykstus, pats aisku ne kitoks. bet vistiek smagu dziaugtis tuo kas staiga atsiranda ir viskas atrodo absoliuciai gerai. gaila kad dingsta ne taip staiga. jau galvojau kad turiu bent viena zmogu kuris nori mane suprast, juokinga.

o dar visas tas formulinis dalykinis sudas kuri reik tepliot ant batono riekiu.

atsargiai man gali atsibosti! tegu gal tada viskas greiciau baigsis.
vaikai niekad neskaitykit to ko zinot kad nederetu.

dar tiesa viska ko nepazystu/nesuprantu nuo siol vadinsiu gaidziu.

veliavos leidzias, valgiai ant stalo
cia pietauja viespats issibades akis

Posted by at 21:13 | Permalink | Comments (2)

toks jausmas, kad jei tik išdrysčiau vožciau galva i siena taip, kad ji išsitaskytu i mažas šukeles.

bet neišdrysiu.
ir žodžių pasakyt nedrystu, nors jie gal nieko ir nepakeistu.

yra dalyku nuo kurių abstinencija žymiai šūdinesne nei nuo betkokiu narkotiku.

jei sakom, kad kažkas sukūre mus ir viską aplinkui tai visgi ir nukankint nusprende tuo kas suteikia prasme.

po velniu jei vieno žmogaus keli žodžiai, žvilgsniai taip veikia.

gal išsibadyt akis? negirdėt jau sugebu ir taip.

kurgi ne, koks aš stiprus kai *** nėr šalia.

dvėskit jūs storos kiaules, beperstojo šokančios aplink mane rateli.

Posted by at 13:28 | Permalink