Ratas darbas - alus, alus - darbas, alus - darbe jau ima užknisti, kiekvieną rytą pakilęs kvadratine galva supranti, kad vėl darbo metu mirsi. Ir tai visiškai nebepriklauso nuo manęs. Kažkoks sumautas ciklas...
Vakar besėdėdamas kažkokiam šūdfilmyje Skalvijos k.t. supratau, kad jau pamiršau dalykus kurie man buvo svarbūs.. o gal aš tik galvojau kad jie man svarbūs.. Pabandžiau prisiminti kada paskutinį kartą dariau kažką beprotiško, bet tuo pačiu ir mielo - data nenustatyta..
Grįžęs namo pavarčiau rankose fotoaparatą ir mikliu rankos judesiu įdėjau juosta. Biški ramiau - dar nepamiršau kaip tai daroma. Reiks kada pažiūrėti ar dar sugebu atrasti kreivus tiesiojo pasaulio atspindžius per objektyvą. Ir tapo biškį ramiau.
Bet labiausiai neramina apdulkėjusi studijų knygelė ir mintis "o fak - o diplominio temos tai dar neturiu..." Nusisuku ir vėl viską pamirštu..
Šiandien vėl į darbą...
taip lyg truputeli truputeli (tai daugiausia ka vienas gali nujausti apie kita) nujausciau ko pritrukai, pasiilgai, ar dar ten kazka, ir tegaliu pasidalint (jokiu budu ne patart) mintim apie tai, kad dar nemaciau neregejau kad kas taip beveik dirbtinai priverstu krauja vel virti. nifiga. nebuna. uzvirs tik kai maziausiai lauksi ir tikesies, kai galbut jau stovesi ant taburetes su virve po kaklu. tai palinkesiu kad uzvirtu anksciau nei issprus taburete. p.s.-nu dar palinkesiu drasos pagalvoti apie viska (nu karoce apskritai viska viska) atmetus visas nuostatas, isipareigojimus, isitikinimus, pelesius, nuosedas, karoce viska ko tau prisejo bendruomeniska egzistencija. va tada gal pamatytum, kas tu, ko nori ir ka gali. bet oj, palinkejau beveik neimanomo...nu px. atsijungiu
Kalbėtojas: zebenkstis at February 17, 2004 08:01 PM