Kartais sutinki kažką, ko nepažįsti, tačiau supranti, jog tas kažkas skatina mąstyti, kurti, tikėti.
Sutinki kažką, kas dar nepraradęs tikėjimo irgi vilties, naivumo ir gėrio, ir moka tuo dalintis. Trys akimirksniai pilnumos tam, kad suvokti savo tuštybę ir vienatvę. Sekudė be cinizmo kaukės ir blogų minčių. Poreikis kurti.. kurti.. kurti.. Kad ir kas tai bebūtų sekundės vizija ar gili įžvalga.. Ir tampa nesvarbu forma ir turinys, nes yra žinojimas jog reikia naudotis proga, kadangi rytoj vėl tapsi tuo, kuo jau apsimeti n+k metų..
Alkoholį užrakinam spintelėj...
Paviešino TCR, January 22, 2004 11:44 PM