Atiduočiau viską tik už vieną dieną totalios anarchijos. Kuomet galėtum aplankyt visus savo nedraugus, pažadukus ir kitus neprietėlius ir tyliai ištirpti minioje tokių kaip tu - nematančių, negirdinčių ir skubančių keršyti. O bylos apie atkeršytuosius atsidurtų "neištirtų bylų" ir "dingusių žmonių" stalčių dugnuose. Kuomet galėtum ramia širdim taikyti džiunglių įstatymus ir niekas nesutrugdytų.
Noras atkeršyti, sutrukdyti, priminti verčia mane galvoti ir kurti. Tai tas impulsas kuris skatina progresą manyje. Kraujo troškimas. Jis veda į pergalę..
Žmogus žmogui vilkas...
Paviešino TCR, January 6, 2004 05:49 PMjūs, bičiuli, kalbate apie chaosą. anarchija -- tai šilta, miela ir gera, nors prie žaizdos dėk. dar vienas išpistasmegenis :)
Kalbėtojas: ve at January 6, 2004 06:48 PMO be keršto слабо? keršijimas - gyvenimas preeitimi, negalvojimas ir šūdas. žmoniškas šūdas. mylekite. jei pagalvotum apie priežraštis suprastum... tačiau nežinau ar suprasčiau aš jei turėčiau už ką keršyti...
Kalbėtojas: Loading at January 6, 2004 10:45 PMgydikis! :P
Kalbėtojas: ak dam! at January 8, 2004 10:37 AM