24. jún 2005
#
Šiandien man skaitė eiles, turbūt tai labai gerai. Žmogus, kuris po pusvalandžio važiavo i tuberkuliozės ligoninę Tverečiaus stotelėj, sakė nedaug liko gyvent. Pirmas mane užkalbino:
- neliūdėkite.
atsakymas - švelnus šypsnis iš mano pusės.
Keista kad jis visiškai nepažįstamas žmogus. Tylėjau. Vos laikiau ašaras.
nusišnekėjo: Juanita at 24. jún 2005 18:24
Comments