Juanita*

archyvai

vis randu tuos nelemtus popierielius. kada gi baigsis tas praeities plesymas?

:
Mano kraujas sintetinis, nes kai pjausciau savo mintis nejauciau fizinio skausmo.

Saule sviecia tiesiai i sirdi. Zmones tokie spalvoti ir kalba prancuzishkai.

Duru trankymai ir garsus isejimai. Daug pykcio ir ironijos.

nusišnekėjo: Juanita at 28. máj 2005 10:49