Tokia viena istorija
Vakar, tyrinėdamas kapą esantį Kleboniškio kapinėse, atkreipiau dėmesį į vyriškį kuris ėjo keliuku esančiu šalia kapinių, jis buvo gerokai įkaušęs ir toks lengvai sušilęs, nes ėjo su marškinėliais trumpomis rankovėmis, bet dėmesį atkreipiau į tai, kad jis labai keistai ėjo, kažkaip pasviręs i priekį. Tada aš atsistojau, nes per kapinių tvorą nemačiau viso jo. Ir žiūrau vyriškis stumia karutį, o karutyje guli pensijinio amžiaus moteris :), aišku man tai sukėlė juoką, bet viso įvykio vinis buvo tada kai iš šalia kapinių esančio namo išlindo diedukas ir pradėjo rėkti "kiek aš tau kartų sakiau blet, nevežk motinos kojom į priekį".
Ir visai nesvarbu, kad sūnus palaidūnas, o žmona girtuoklė ir kad per visą Kleboniškį ją veža karutyje, esmė senoji tradicija, nes tik mirusius kojom į priekį neša.